žemčiūgas

žemčiū̃gas (brus. жaмчyг) sm. (2) KBII60, KI529, J, BŽ612, OZ66 1. SD245, Q121, R109,225, MŽ142,301, D.Pošk, Sut, N, K, M, J, K.Būg, L, Rtr, ŠT44, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ perlas: Apsodinu žemčiūgais SD230. Vainikas iš brangiausių žemčiū̃gų Jrk119. Žemčiūgų kriauklė SD¹120. Gaidukas rado žemčiūgą, mėgino jį lestie. O kad jam išrodė niekų niekais, už tai jį numetė Tat. Kur galva krito, rožė išdygo, kur kraujai tiško, žemčiūgai blizga LTR(Lzd). Ką tu veiksi, kai man’ paimsi, iš mano perlų, žemčiūgų? LLDII62. Kaip gražus ir kaip malonus mums visiems jaunystės luomas, – už žemčiū̃gą jis brangesnis, už visus turtus mielesnis (d.) Plv. Žemčiū̃gais brangiais ir aukso auskarais [kunigaikštienė Birutė] ne gaišavojos vaikštinėt pamariais JV295. Mergų stonas yr gražesnis ir už žemčiūgus brangesnis KlvD19. Takeliai tę dabinti, žemčiū̃gais (orig. žamčiúgais) išbarstyti JD967. Atvažiavusi pas karalią Zygmuntą Augustą, užmokėjo jam 3.676 muštinius ne piningais, bet auksu, žemčiūgais ir maneliais M.Valanč. Paslaptės ižganymo mūsų vadinasi įžadu ažuslėptu, žemčiūgais, akmenimis brangumis SPI186. Antrą kartą patogi yra karalystė dangaus žmogui prekijui, ieškančiam gerų žemčiū̃gų, kuris, radęs vieną brangų žemčiū̃gą, nuėjęs pardavė visa, ką turėjo, ir nupirko ją DP524. Vėl prilyginta yra karalystė dangaus žmogui prekijui, ieškančiam gerų žemčiūgų VlnE186. Nupynę karūną iž erškėčių ir užspaudę ją ant galvos jo (Jėzaus) šventos, apieravodami medžią vieton aukso, o erškėčius vieton žemčiūgų DP169. Nėr nė vieno skyriaus tarp kūnų karalių, kurie nuog aukso ir nuog žemčiū̃gų žibėjo, o tarp kūnų elgetų, kurie lopytose skreistėse vaikščiojo DP582. | prk.: Per veidus nužėrėjo du skaistūs žemčiūgai J.Sav. ^ Širdis lyg rasos žemčiū̃gais gausiai atgaivinta A.Baran. Geras prietelis vertesnis už žemčiūgą KlvK110. Tas daiktas taip pristova kaip žemčiūgas po šunies uodegos Kos151. Geras prietelis už auksą brangesnis, už žemčiūgą vertingesnis KrvP. ║ prk. apie ką nors labai mylimą: Oi, sūneli, žemčiūgėli, kur nakvojai nakvynėlę LLDIII276(Pn). 2. BŽ612, DŽ, NdŽ, Lpl, Tl, Plng bot. kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus): Žemčiūgai kvepantiejai I. Žemčiū̃gas yra keturiais lapeliais: du baltu ir du raudonu, o stimbrys kaip žirnių virkščios, auga darželiuose J. I mūsų darželė[je] buvo žemčiū̃gų Lkv. Matai, tie žemčiū̃gai visi pajuodavo Trk. Paskink žemčiū̃gų pamerkti Pln. Kvapas kaip i žemčiū̃gų būtų panašiai NmŽ. Iš žemčiūgė̃lių vainiką pinsi JV1100. Nuskinu, kaip sakyta, rūtų šakelę ir porą kvepiančių žemčiūgų: vieną melsvą, kitą rausvą rš. 3. K, NdŽ, LEXXXV220, Grnk, Skr nasturta: Vakar surinkau žemčiūgų sėklas Rs. Žemčiūgùs verda nu plaučių uždegimo Nmk. Žemčiū̃gai kvepia, pagal žemę eina Všk. Sėklų žemčiū̃gų prašo Jsv. Kur rausta žemčiūgai, kur rūtos žaliuoja ir mūsų sesučių dabina kasas Mair. 4. N(Rg) dirvinis vijoklis.